- laibašaknis
- laibašãknis, -ė adj. (2) turintis laibą šaknį: Sudygsta burokai tankūs kaip šepetys; ūkininkės džiaugias, į lapus žiūrėdamos, o susilaukia laibašaknių Vaižg. Laibašaknė viksva (bot. Carex chordorrhiza) P.Snar.
Dictionary of the Lithuanian Language.